- kanibalas
- kanibãlas sm. (2) DŽ 1. žmogėdra. 2. prk. būdingas kanibalui, žmogėdriškas, žiaurus žmogus.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kanibalas — kanibãlas, kanibãlė dkt. Vienojè iš Polinèzijos salų̃ vokiečių turi̇̀stai susidūrė su kanibalù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kanibalas — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Gyvūnas, ėdantis savo rūšies gyvūnus. atitikmenys: angl. cannibal vok. Kannibal, m rus. каннибал, m … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
kanibalė — kanibãlas, kanibãlė dkt. Vienojè iš Polinèzijos salų̃ vokiečių turi̇̀stai susidūrė su kanibalù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
Kannibal — kanibalas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Gyvūnas, ėdantis savo rūšies gyvūnus. atitikmenys: angl. cannibal vok. Kannibal, m rus. каннибал, m … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
cannibal — kanibalas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Gyvūnas, ėdantis savo rūšies gyvūnus. atitikmenys: angl. cannibal vok. Kannibal, m rus. каннибал, m … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
каннибал — kanibalas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Gyvūnas, ėdantis savo rūšies gyvūnus. atitikmenys: angl. cannibal vok. Kannibal, m rus. каннибал, m … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas